Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Tradicija, Holokaustas, trūkinėjanti atmintis ir negalios filosofija. Pokalbis su Jurga Jonutyte

Kaip mes suvokiame tradiciją ir praeitį? Ar laiką suprantame kaip pastovumą ir amžinybę, ar kaip nuolatinę kaitą ir naujoves? Kodėl pamirštame kitą fundamentalią laiko dimensiją – kartotę? Ar pasinėrę į karštligiškas naujovių paieškas neužmirštame, kad tikrosios gyvenimo vertės – meilė, laimė, prasmė – patiriamos kaip pakartojimas?Kita pokalbio tema – negalia ir jos suvokimas mūsų visuomenėje. Ko vis dar nesuprantame kalbėdami apie negalią? Kodėl taip norime nuo jos atsiriboti? Negalios filosofija, nagrinėjanti šias temas, mums primena, kad nė vienas iš mūsų nesame visiškai autonomiškos ir suverenios būtybės, mes visi esame pažeidžiami ir giliai priklausomi nuo kitų žmonių. Negalios filosofija bando parodyti, kad įvairios visuomenėje įsitvirtinusios normos gali būti peržiūrėtos, į jas derėtų žiūrėti lanksčiau. Šios filosofinės krypties atstovai teigia: „egzistuoti, vadinasi, būti neįgaliam.“ Apie visa tai – pokalbis su filosofe, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėja dr. Jurga Jonutyte.Ved. Simas Čelutka