Homo cultus. Posūkiai ir perspektyvos. Nauji tiesos autoritetai ir universitetų ateitis

Istorikas Rimvydas Petrauskas Vilniaus universiteto rektoriumi tapo pasaulį užklupusios COVID pandemijos pradžioje, kai mokslo ir studijų institucijos „matavosi“ šviežią nuotolinės komunikacijos formatą. Ukrainoje prasidėjęs karas taip pat palietė kaimyninių valstybių ir jų universitetų kasdienybę. Ilgametės žinių patikimumą ir „žinojimo stabilumą“ laiduojančios organizacijos neišvengiamai reaguoja į sudėtingus dabarties pokyčius.Laidoje kalbamės apie tai, kaip mus keičia nauji skaitmeninės informacijos kanalai ir kaip gali būti perteikiamos įgūdžius padedančios lavinti žinios. Ar vis labiau sudėtingėjantys mokslo procesai ir naujos disciplinos reiškia, jog universitetus palieka senos, „nebereikalingos” mokslo sritys? Kokie lūkesčiai siejami su nacionaline mokslo politika ir kaip Lietuvos mokslas atrodo tarptautiniame vakarietiško universitetų kontekste? Kokie žinių produkavimo ir jų kaup

Savaitės įvykių apžvalga

Savaitės įvykių apžvalga

Klasikinės muzikos naujienų apžvalga. Ukrainiečių muzikantų pasirodymas Charkivo metro požemiuose vietoje festivalio

Klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje: ukrainiečių muzikantų pasirodymas metro požemiuose vietoje Charkivo klasikinės muzikos festivalio, Paulo Hugheso pasitraukimas iš 23 metus eitų BBC simfoninio orkestro ir choro vadovo pareigų, pianisto Andráso Schiffo rezidencija Niujorko filharmonijoje, Prancūzijos Vyriausybės parama nuo karo bėgantiems Ukrainos menininkams ir disidentams rusų menininkams bei antrasis Hanso Zimmerio gautas „Oskaras“ - šį kartą už garso takelį kino filmui „Kopa“ (orig. „Dune“).Ved. Paulina Sofija Nalivaikaitė

Ar finansinių technologijų įmonės taps alternatyva bankui?

Kai kuriems bankams didinant paslaugų įkainius ar uždarant skyrius, gyventojus vilioti pradeda finansinių technologijų įmonės. Ar jos gali tapti alternatyva bankui?

Kotryna Nekrošiūtė: pasirinkau specialybę, kurioje turiu būti permatoma

„Kodėl žmogus, nuėjęs į ožkų grožio konkursą, vėliau negali eiti klausytis Kutavičiaus „Strazdo?“, – kalbėdama apie poreikį nesegreguoti skirtingų kultūros formų kalba Panevėžio muzikinio teatro vadovė Kotryna Nekrošiūtė. Perkopus į antrą kadencijos pusę, prasidedant jubiliejiniam teatro sezonui, Kotryna džiaugiasi, kad Panevėžio kultūrinės institucijos efektyviai bendradarbiauja ir toliau imasi ambicingų projektų. Apie vilnietės atrastą Panevėžį, vaikystę apsuptą muzikos pasaulio legendų ir santyki su viešumu – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Naujausi įrašai su Domantu Razausku. Estijos premjeros, M. Richteris ir „Metų laikai“, S. Reicho naujausias kūrinys

Estonian PremieresEstonian Festival Orchestra / Paavo JärviLeidykla „Alpha“Tauno Aintsas, Tonu Korvitsas, Ülo Krigulas, Lepo Sumera, ir Helena Tulve. Tai viduriniosios kartos Estijos kompozitoriai, jau žinomi tarptautiniu mastu ir labai gerai pristatantys itin turtingą Estijos šiuolaikinės muzikos sceną. Na o rinkinys „Estonian Premieres“ – Estijos „Festival Orchestra“ ir garsiojo dirigento Paavo Järvio atlikimo vaisius.The New Four Seasons - Vivaldi RecomposedMax Richter, Chineke! OrchestraLeidykla „Deutsche Grammophon“Maxas Richteris pristato savo prieš 10 metų pradėtą Vivaldžio „Metų laikų“ perkūrimo projekto tęsinį. Šį kartą „Metų laikai“ perkurti išlaikant minimalistinį elementą, tačiau atlikti dar ir senaisiais instrumentais, naudojant žarnų stygas, o taip pat XX a. vidurio sintezatoriais! Kūrinį atlieka Anglijoje įsikūręs „Chineke!“ orkestras, kurį sudar

Kas bendro tarp Durovo ir Švenčionienės?

Rita Miliūtė. Kas bendro tarp Durovo ir Švenčionienės?

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko: Rusijai reikia Ukrainos be čia gyvenančių žmonių

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko LRT RADIJUI sako, kad atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą tęsianti Rusija siekia nužudyti kuo daugiau šalies piliečių. Pasak Klyčko, Rusijai reikia Ukrainos be čia gyvenančių žmonių. Apie pasirengimą išgyventi ilgus ir tamsius žiemos mėnesius su Vitalijumi Klyčko Kyjive kalbėjosi užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė.

Raudonasis Kryžius: žmonės dažnai negauna paramos iš valstybės dėl nežinojimo

Raudonasis Kryžius pagalbos numeriu 111 sulaukia šimtų tėvų skambučių su prašymu padėti pasirengti vaikams naujiems mokslometams. Pagalbą vaikams renka ir kitos organizacijos. Ko labiausiai trūksta ir su kokiomis problemomis susiduria socialiai jautrios šeimos?Pokalbyje dalyvauja Milda Vibrantytė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė,Rasa Dičpetrienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė, Ramunė Baltaduonienė, projekto „Vaikų svajonės" vadovė.

#

Rajonas. Ved. Donatas Šukelis Laida kviečia kartu pakeliauti po miestus ir iš ten gyvenančių žmonių perspektyvos pažvelgti į miegamuosius ar pramoninius rajonus.

Plokštelių leidyklos „Juoda banga“ įkūrėjas Rolandas Geistaras

LRT OPUS laidos „Be filtro“ svečias – išskirtines vinilo plokšteles pristatančios leidyklos „Juoda banga“ įkūrėjas Rolanas Geistaras. Ved. Ramūnas Zilnys

Trisdešimtmetį švenčiantys „Requiem“: muzika mums buvo išsigelbėjimas

„Laikai buvo tokie tamsūs, kaip grunge‘o atsiradimo metu Bostone. Pagrindinis užsiėmimas jaunimui – kurti muziką, tai buvo pabėgimas nuo pilko ir tamsaus laikotarpio atgavus nepriklausomybę“, – „Requiem“ atsiradimą 1994 m. prisimena grupės lyderis Tomas Krivickas – Psichas. Maištaujančio roko legendos iš Ukmergės pasitinka trisdešimtmetį, į jubiliejui skirtą koncertą Vilniuje sudėjo geriausias dainas. Ved. Marius Andrijauskas

Atostogų Džemas

Paskutinis „Džemas“ prieš atostogas, be kalbų, tačiau su daugiau muzikos. Šiam epizodui atrinkau visas mėgiamiausias dainas iš visų šio sezono džemų.Ved. Daiva Starinskaitė

Intymumo koordinatorė Irma Pužauskaitė: Lietuvos kine daugiau prievartos, o ne sekso scenų

Anot intymumo koordinatorės Irmos Pužauskaitės, Lietuvos kine daugiau prievartos, o ne sekso scenų, o tai daug ką pasako apie mūsų visuomenę ir jos požiūrį į seksą. Ką kino aikštelėje daro intymumo koordinariai? Apie moralinę ir ekonominę šios profesijos prasmę, galios santykius, aktorių asmenines ribas ir būtiną komunikaciją kino aikštelėje – pokalbis su režisiere, intymumo koordinatore, „Baltic Intimacy Professionals“ įkūrėja Irma Pužauskaite.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Artūras Tereškinas

Precizinio šaudymo rinktinė: kiekvienas turi savo hobį, mūsiškis – ginklai

Vieniems patinka jausmas pataikius į už kilometro esantį taikinį, kitiems norisi varžytis. „Sporto baro“ svečiai – Lietuvos precizinio šaudymo rinktinės nariai Arūnas Vrubliauskas ir Šarūnas Brundza sutinka – šiame sporte juos vienija bendruomenė. „Iki geriausiųjų dešimtuko pakilti paprasta, vėliau kiekvienas laiptelis reikalauja daug darbo. Varžybose gali pamatyti savo silpnas vietas“, – sako į antrąjį pasaulio čempionatą išvykstantis Š. Brundza. Pokalbis apie elitinius šaulius, ginklus, parako kvapą, gongo garsą po šūvio, gražiausius varžybų vaizdus keliaujant ir muziką iš „Nightmares on Wax“, „The Chemical Brothers“ ir „Green Day“. Ved. Marius Andrijauskas

Talaka / Талака. Александра Зверева : “Я вышла из душа и просто сползла по стене...”

Как смириться с мыслью о том, что твоего близкого человека уже больше года держат в заложниках без права на объективную защиту? Представительница Белорусского фонда солидарности BySOL, ставшего феноменом для всего мира, Александра Зверева не теряет внутренних сил и настроенности вернуться после победы в родную Беларусь. Блогер и создательница платформы Voices from Belarus Александра Зверева сейчас живет в Вильнюсе.

Ta eilutė. Naratyvinis 100gr. Alkobilis

Bus kū paėst i bus karaokė, bet kažin kas bus komunalininkų baliaus karalius?Laidoje „Ta eilutė“ mistiškojo ir jau su pirmaisiais leidiniais statusą „kultinis“ įgavusio, bet niekada taip ir nekomercializuoto projekto „Naratyvinis 100 G Alkobilis“ steigėjas Alkobilly Man.Laidos ved. Richardas Jonaitis

Teramuzika. Muzikos terapijos taikymas raidos sutrikimų turintiems vaikams. Pokalbis su muzikos terapeute Evelina Ibianskaite

Kokią naudą muzikos terapija gali turėti vaikams turintiems raidos sutrikimų? Kokie muzikos terapijos metodai naudojami siekiant gerinti vaikų kalbinius bei motorinius įgūdžius? Kaip vyksta ir kiek laiko trunka muzikiniai užsiėmimai? Kaip muzikos terapija gali būti pritaikoma pagal amžių? Pokalbis su Karoliniškių poliklinikos muzikos terapeute Evelina Ibianskaite.Ved. Laura Budreckytė

Muziejaus istorijos. Migracijos prognozės. Kiek jomis galime pasitikėti?

Kokia šiuo metu Europos sienų politika? Ar išnyks ateityje valstybių sienos, o gal atvirkščiai – statysime vis naujas? Ar migracija yra laikina krizė, iššūkis, kurį reikia įveikti, ar ilgalaikis procesas, kurį galima prognozuoti? Kaip keisis Europa ir pasaulis, intensyvėjant migracijos srautams?Apie tai – pokalbis su JT pabėgėlių agentūros Lietuvoje atstove Renata Kuleš bei Europos politikos studijų centro vyriausiąja tyrėja Lina Vosyliūte.Ved. Milda Varnauskaitė

Tuo blogiau faktams. Ar filosofija turi pabaigą?

Ar mes gyvename filosofijos pabaigos akivaizdoje? O gal filosofija kaip metafizika jau mirusi ir mums belieka apžvelgti ją kaip žavių, bet neveiksmingų idėjų istoriją? Ar filosofija turi pabaigą?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Užkulisiai. Mariaus Pinigio choreografijos užkulisiai

Paskutinėje šio sezono laidoje „Užkulisiai“ Aleksandras susitiko su ką tik premjerą „Kūnai“ išleidusiu choreografu, šokėju, režisieriumi M. Pinigiu. Klausykitės pokalbio apie šokį, priėmimą, senatvę, kūnus ir, žinoma, muziką.Ved. Aleksandras Špilevojus

Tai tiek. Mes augom tryse. Pokalbis su seserimis Marija ir Tekle Kavtaradzėmis ir jų mama Rasa Bieliauskaite

Santykiai yra apie viską. Santykiai tarp kolegų, tarp draugų, artimųjų, tarp mylimųjų. Yra santykis su savimi, net ir tu ir aš turime santykį. Santykių tema yra itin aktuali, o populiarumu nenusileidžia tokioms temoms kaip meilė ar svajonių siekimas. Tvirtas santykis padeda, palaiko, įkvepia ir tuos santykius kuriančius, ir tuos santykius stebinčius. Paskutiniajame „Tai tiek“ epizode – atviras, smagus ir tvirtas santykis, kuris įkvepia stiebtis ir klausytis.Tinklalaidėje „Tai tiek“ – pokalbis apie santykį ir ne tik su seserimis režisiere, scenariste, kastingo režisiere, dėstytoja Marija Kavtaradze ir kino, teatro dramaturge, aktore, rašytoja, kuri veda grupinius ir individualius kūrybinio rašymo užsiėmimus – Tekle Kavtaradze bei jų mama – individualiosios psichologijos instituto ir Vilniaus Universiteto dėstytoja, analitike, psichoterapeute Rasa Bieliauskaite. ABBA da

Bazinis akordas. Gerūtos ir Gintaro grojaraštis

Kas šilčiausiai išlydėtų į vasarą? Kas šiuo metu smarkiausiai virpina širdis? Laidos vedėjų Gerūtos ir Gintaro parinktas šiuo metu dažniausiai jų klausomų muzikos kūrinių dešimtukas.Ved. Gerūta Griniūtė ir Gintaras Januševičius

Prieštaros. Ekstremalus sportas: gera atsotogų pramoga ar tiesiausias kelias į ligoninę?

Šioje laidoje kartu su viešnia ponia Aiste Žemaityte – viena iš nedaugelio mūsų šalies sporto psichologų, pirmąja olimpinių žaidynių psichologe Lietuvoje, knygų autore, leidėja, dėstytoja ir lektore – disputas plėtojamas ieškant atsakymo į temos pavadinime suformuluotą, išskirtinai prieštaringą klausimą: ar ekstremalus sportas vertintinas kaip gera atostogų pramoga, ar kaip tiesiausias kelias į ligoninę? Kodėl gali būti siūloma atsisakyti minčių jau šią vasarą bent kokį vieną kartą drįsti išbandyti ekstremalią sporto šaką? Nejaugi sportuoti naudinga ne visuomet, o gal netgi pavojinga? Kodėl ekstremalių sporto šakų populiarumas ne menksta, o priešingai - didėja?Ar jūs pritartumėte nuomonei, kad sporto šakų, vadinamų ekstremaliomis, propaguotojams, šalininkams ar sekėjams ši veikla sudaro sąlygas rastis jų pačių geidžiamiems išgyvenimams ir daugeliui „normalių žmonių“ nesuprantamoms, bepra

Geros istorijos. Vaidas: nėra plano B, yra tik Jėzus. Ar lengva keltis, kai slegia priklausomybių našta?

Vaidas, 16 metų praleidęs kalėjimuose už nusikaltimus, liūdesį merkdavęs alkoholyje, dabar - laimingas vedęs vyras, su žmona auginantys būrį vaikų. Be to, su draugais įkūrė namus ,,Kelkis!", kur reabilituojasi priklausomybes turintys vyrai. Ar lengva atsikelti, kai slegia alkoholio, narkotikų priklausymybė, o paguodos neteikia nei šeima, nei mėgstamas darbas. Kokią viltį ir paslaugas gauna vyrai namuose ,,Kelkis!" ir kaip mes galime geriau padėti žmonės atsikelti ir grįžti į pilnavertį gyvenimą.Ved. Ignas Krupavičius

Ateities kodas. Kaip technologijos keičia sveikatos priežiūros sektorių?

Įvairių mobiliųjų programėlių, kurios žmonėms padeda rūpintis gera savijauta, kūrėjai sako jau seniai supratę, kad jų kelias – ne pakeisti gydytojus, o tapti tradicinės sveikatos priežiūros sistemos dalimi. Laidoje pokalbis apie sveikatos priežiūros sektoriaus skaitmenizaciją su Robertu Pranevičiumi, Respublikinės Šiaulių ligoninės širdies ir kraujagyslių centro gydytoju kardiologu, ir Kasparu Aleknavičiumi, „Kilo Health“ futuristu, atsakingu už klinikinę plėtrą.Ved. Šarūnas Dignaitis

Mokslas skubantiems. Kas yra mirtis?

Kas yra mirtis, ką žinome apie sielą, pomirtinį gyvenimą ir „šviesą tunelio gale“ – pasakoja Vilniaus universiteto docentas Andrejus Suchomlinovas. Taip pat sužinosite, kad išraižė Jupiterio palydovą Ganimedą, kokius garsus skleidžia šiaurės pašvaistės, ką naujo apie rūkymą ir plaučių vėžį sužinojo mokslininkai bei pasidžiaugsime lietuvių moksleivių pasiekimais.Tai – paskutinė „Mokslas skubantiems“ laida. Laidos komanda dėkoja visiems klausiusiems!Ved. Goda Raibytė

Sindromas. Pasaulyje plintantis neaiškios kilmės hepatitas - ar tai gali būti naujas virusas?

Pasaulio medikų bendruomenei nerimą kelia didėjantis vaikų sergamumas neaiškios kilmės hepatitu. Pirmieji šio hepatito atvejai užfiksuoti šių metų balandžio pradžioje. Skirtingų šaltinių duomenimis, pasaulyje skaičiuojama 520 susirgusių ir 11 mirčių. Mokslininkai kelia hipotezes, kad tai gali būti naujas, dar neidentifikuotas virusas, arba kelių jau žinomų virusų sąveika.„Sindromo“ laidoje, diskusija apie galimas šių hepatitų priežastis bei virusologinę ateitį pasaulyje, su infektologe prof. Ligita Jančoriene ir vaikų gastroenterologu prof. Vaidotu Urbonu.Ved. Ignas Klėjus

Nepasėdos. Regėta Lietuva. Ikoniškų Lietuvos vietų topas. Kaip iš naujo atrasti šimtą kartų aplankytus objektus?

Ar keliaujant visada būtina išrasti dviratį ir ieškoti tik kitų dar neaptiktų netikėtų vietų? Kuo labiausiai garsėja Lietuva? Ar ieškodami neregėtos Lietuvos nepamirštame regėtos? Tai yra vietų, kurias lankė ištisos kartos – seneliai, tėvai, vaikai?Nepasėdos Indrė ir Gerda atsisuka į ikoniškas Lietuvos vietas, kurių tiesiog nevalia būti neaplankius.Ką Lietuvoje pamatę išsižioja svečiai iš užsienio, papasakos svetingiausia Vilniaus gidė Lina Dusevičienė. Ji su mūsų šalimi supažindina ne paprastai, o užsodindama visus ant dviračių. O apie tai, kodėl visi taip ieškome neregėtos Lietuvos, pasikalbėsime su fotografu Mariumi Jovaiša. Jam net flamingų nutūpti slėniai neprilygsta lietuviškam peizažui.Finalinis tinklalaidės ,,Nepasėdos“ epizodas visiems Lietuvos gerbėjams – LRT audiotekoje ir populiariausiose tinklalaidžių platformose.Ved. Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė ir Ge

„Tangerine Dream“ ir Berlyno elektroninės muzikos mokykla

Šioje laidoje skamba nauji kūriniai, kuriuos neperseniausiai išleido Upupayama, „Gift“, Truus de Groot, „Gustaf“, J.R.C.G., „The Clientele“, „Thee Sacred Souls“, Flying Lotus, Adas Gecevičius, „Magdalena Bay“, Laurie Anderson ir Childish Gambino.Rubrikoje „Žanro klasika“ – vieni iš krautroko, vokiškos elektronikos pionierių „Tangerine Dream“ ir jų devintasis albumas „Force Majeur“.Ved. Darius Užkuraitis

Adaptacija. Ved. Adas Gecevičius

Adaptacija. Ved. Adas Gecevičius Valanda smalsiems žmonėms, muzikos padangėje visuomet ieškantiems naujų reiškinių, prie kurių gali tekti šiek tiek adaptuotis.

Mikstūra. Sumaišyta. Pabaiga.

Mikstūra sumaišyta. Visi ingridientai sudėti. Liko mėgautis.Paskutinė Mikstūros laida, paskutiniai laidos vedėjų pasakojimai ir prisiminimai.Ved. Ignas Klėjus ir Gytis Judys

Palmės Žiedo eklektikos. Ved. Jonas Matusevičius

Palmės Žiedo eklektikos. Ved. Jonas Matusevičius Unikalumo ir savito skambesio paieškos įvairių žanrų muzikos kūriniuose.

O, mama, man jau 18! LRT OPUS švenčia gimtadienį kartu su „Loftas Fest“

Muzikos ir meno festivalis „Loftas Fest“ šiemet ir vėl sugrįžta į Vilnių ir rugsėjo 5-7 dienomis kvies į dešimtis muzikinių pasirodymų, meninių performansų, diskusijų ir šokių iki pat paryčių. Koncertų programoje – hiphopo legenda Grandmaster Flash, ukrainiečiai „5’nizza” bei daugybė kitų ryškių vardų.Festivalyje savo aštuonioliktąjį gimtadienį švęs ir LRT OPUS, ir renginio lankytojams bei transliacijų klausytojams pasiūlys pašėlusią šventę – kaip ir pridera minint tokią sukaktį.Festivalio organizatorius, „Lofto“ įkūrėjas Viktoras Diawara sako, kad „Loftas Fest“ ir LRT OPUS draugystė – ilgametė, tačiau šis radijo stoties gimtadienis – ypatingas, todėl festivalio pagrindinė scena tampa „LRT OPUS“ scena. O plačiau apie tai, kuo šiemet nudžiugins „Loftas Fest“ – šioje laidoje.Ved. Unė Liandzbergytė

Минский экспресс. Теория и практика культурного наследия в Беларуси

В первом русскоязычном эпизоде третьего сезона «Минского эспресса» мы поговорим о проблематике материального и нематериального наследия в Беларуси. Какова взаимосвязь между практиками интерпретации культурного наследия и европейской идентичностью и политической перспективой Беларуси? На чем основана политика в отношении наследия в Беларуси и что представляется возможным в условиях вынужденного изгнания десятков тысяч граждан Беларуси? Каковы основные исследовательские и профессиональные тенденции в сфере культурного наследия Беларуси? Каким выглядит диалог исследователей из Беларуси и Литвы по вопросам наследия?Гость: д-р Степан Стурейко, доцент Европейского гуманитарного университета, лидер международно-признанной инициативы ICOMOS-Беларусь.Ведущий: Максимас Милта, Ассоциированный эксперт Центра Восточноевропейских исследований.

Polski meet. Polak z Argentyny mieszkający w Wilnie: litewski jest bardzo podobny do języka polskiego

- W porównaniu z Buenos Aires Kraków wydał mi się małą mieściną – mówi Gustaw Ferdynand Juzala-Deprati wykładowca Uniwersytetu Wileńskiego i etnomuzykolog. Urodzony w Argentynie rozmówca, którego dziadkowie pochodzili z Wileńszczyzny, opowiada, dlaczego postanowił w latach 90-tych rozpocząć się studia w Krakowie, a teraz zamieszkał na Litwie. Gustaw opowiada o różnicach kulturowych Ameryki Łacińskiej, Polski i Litwy. Co wspólnego mają ze sobą litewscy Polacy i Litwini oraz dlaczego wileńscy Polacy różnią się od Polaków z Polski?Red. Antoni Radczenko.

Pala pala... Atsivėrus sau ir kitiems

LRT RADIJO 95-tojo gimtadienio proga tiesioginės transliacijos iš Kauno Vienybės aikštės metu kalbinami pirmųjų laidų pašnekovai, atsivėrę klausytojams ir sau. Kaip klostosi Rimos Urbonaitės, Birutės Sabatauskaitės ir Algirdo Kaušpėdo kasdienybė?Ved. Giedrius Masalskis

Diversity and nostalgia in architecture: Polish and Lithuanian cases

A conversation between architecture historians Grzegorz Piątek (Poland) and Vaidas Petrulis (Lithuania). How to encorouge big changes and progress in architecture while nostalgia still plays a role in what we consider to be worth protection?Culture Nerve is a series of conversations about culture between international professionals. In each episode, a Lithuanian and a foreign expert sit down for a virtual talk about what matters most in culture. The podcast is created by LRT RADIO together with the network of Culture Attachés of the Republic of Lithuania.---Architektūros istorikų Grzegorz Piątek (Lenkija) ir Vaido Petrulio (Lietuva) pokalbis.Culture nerve – LRT RADIJO tinklalaidė rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos kultūros atašė tinklu. Kiekviename epizode pokalbiui apie kultūrą susitinka Lietuvos ir užsienio šalių profesionalai.Į lietuvių kalbą išverstos pokalbio dalies klausykites 2021 10

Mėlynas tonas. Atsisveikinimas

Tai 146 šeštoji laida ir, manau, „Mėlynas tonas“ tikrai nusipelnė poilsio. Kai kurie džiazo elementai persikraustys į mano laidą „Kosmosas“, džiazo muzika skambės bendrajame „opuso“ eteryje. Atsisveikinu linksmai ir kas ten žino – gal "Mėlynas tonas“ kada nors vėl sugrįš į eterį.Ved. Darius Užkuraitis

Skamba lietuviškai

Rapsodija. Skamba lietuviškai - nes šio vakaro Rapsodijoje vien lietuviškas repas. Šiek tiek klasikos, šiek tiek naujienų, repas, trepas ir visi susiję.Ved. Aleksandras Kovganko-Sania Banginis ir Rokas Grajauskas-Jama

Žiemojimas su opera. Kontratenoro galia Malonumo arijoje iš Handelio pirmosios oratorijos

Virpinanti širdis Malonumo giesmė vilioja ir ramina. Tai „Lascia la spina cogli la rosa“ – arija iš pirmos ir paskutinės Georgo Friedricho Handelio oratorijos. Arija keliavusi per kompozitoriaus kūrybą, cituota ir naudota skirtinguose siužetuose, bet pirmą kartą suskambusi oratorijoje „Il trionfo del Tempo e del Disinganno“ – „Laiko ir Nusivylimo triumfas“ – personažo Malonumo lūpose. Bet šiandien Malonumo arija geriau žinoma kaip „Lascia ch’io pianga“ iš operos „Rinaldas“, kurios muzikinė medžiaga nuo pirmosios jos versijos skiriasi tik vienu akordu.Oratorijos, kurią Handelis parašė dvidešimt dvejų, siužetas gana paprastas. Kalbasi keturi personažai: Grožis, Malonumas, Laikas ir Nusivylimas. Laikas ir Nusivylimas bando įtikinti Grožį, kad gyvenimas yra trapus ir greitai baigiasi, todėl svarbiau pasirinkti dvasinį kelią ir siekti aukštesnių tikslų. Malonumas – operos antagonistas – band

Pasaulio 5. Smurtas Naujojoje Kaledonijoje. Kodėl jį kursto tolimas Azerbaidžanas?

Naujoji Kaledonija - Prancūzijai priklausantis salynas Ramiajame vandenyne. Nors įprastai šis regionas garsėja kaip turistų rojus, čia jau savaitę neslūgsta kruvini neramumai. Tūkstančiai vietinių kanakų protestuoja prieš Paryžiaus nurodytas reformas. Prancūzija atkreipia dėmesį, kad neramumus kursto ir tokios šalys kaip Azerbaidžanas - iš pirmo žvilgsnio neturinčios jokių akivaizdžių sąsajų su regionu. Pasak apžvalgininkų, tai, kas vyksta Naujojoje Kaledonijoje gali tapti rimtu iššūkiu Prancūzijos užsienio politikai.Apie Azerbaidžano tikslus – pokalbis su apžvalgininku Bahruz Samadov iš Prahos Karolio universiteto.Ved. Žygimantas Kapočius

#SOLODISKOTEKA. Šventinė / Kaukių balius

Dar tvinksinčiais prisiminimais apraizgyta muzika – garsinės asociacijos su žiemos šventėmis. Gyvenimas, gastrolės, atminties fragmentai. Ir artimos ateities anonsas – planai. #SOLODISKOTEKA. Speciali.Grupės „Solo Ansamblis“ nariai Jonas, Vytautas, Giedrius ir Sergejus trumpam sugrįžta į LRT OPUS eterį. Kartu – netradicinis šventinis atvirukas. Be rėmų.

shishi klausykla. Ved. Dominyka Kriščiūnaitė ir Giedrė Nalivaikaitė

shishi klausykla. Ved. Dominyka Kriščiūnaitė ir Giedrė Nalivaikaitė Grupės „shishi“ narės dalijasi senų seniausia ir naujų naujausia, jau atrasta ir dar negirdėta muzika.

Beisbolas. Laida klaida?

Beisbolas. Apie keistą rudenio pradžią, laidą kuri turėjo būti ištransliauta praeitą savaitę ir dar daug visko. Ved. Tautvydas Gaudėšius-FC Baseball

Savęs repeticijos. Kas yra dvasingumas praktiniame gyvenime?

Kas yra ir nėra dvasingumas? Ar jis gali būti išmatuojamas? Kodėl vieni žmonės dvasinius įsitikinimus slepia, o kiti atvirai propaguoja? Kaip dvasingumas keičia santykį su tikrove ir krizėmis?Temą degustavome su viena iš LRT laidos „Išpažinimai“ vedėjų Viktorija Urbonaite bei ISM universiteto lektore, organizacijose tyrinėjančią dvasinį kapitalą, Rasa Katiliene.Ved. Laura Montvilaitė

Po koncerto. Ved. Richardas Jonaitis

Po koncerto. Ved. Richardas Jonaitis Pokalbiai su muzikantais ne tik apie muziką.

Tretieji skersvėjai. „Alchemija. Justina Repečkaitė". Penktoji laida

Repečkaitė, regis, savotiška situacijų alchemikė: jos kūriniai – tai garsinių figūrų gyvenimai, o ir patys garsai – labai daiktiški. Procesai gana augališki, tikrai organiški: geibstant, skleidžiantis, stiebiantis, vystant, pražystant, išsprogstant.Laidos autorius ir vedėjas – Šarūnas Nakas, garso režisierė – Sonata Jadevičienė

Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Vega Vaičiūnaitė

Mohikanai - laidų ciklas apie didžiuosius Lietuvos meno kūrėjus ir kūrėjas.„Aš tikiu, kad pagrindinė informacija, kurią žmogus gauna iš spektaklio, yra pasąmoninė. Išorinė informacija tik patvirtina arba apgauna. Jeigu nematoma informacija yra teisinga, tai ji veikia.“ Tokiais principais savo kūrybą grindė viena įdomiausių Lietuvos teatro kūrėjų - dailininkė, scenografė, režisierė Vega Vaičiūnaitė. 1995 metais su grupe bendraminčių Vegos sukurtas muzikos ir reginių teatras „Miraklis“ vos per 7 gyvavimo metus įvairiose Vilniaus vietose parodė unikalius spektaklius „Pro Memoria Šv. Stepono 7“, „Saulės kelionė“, „Audra“, „Vėlinės“ ir kt.Šią savaitę sukako lygiai 20 metų, kai Vegos Vaičiūnaitės nebėra.Vegą ir jos Miraklį prisimena šio teatro aktorė, dainininkė Austėja Merkevičiūtė ir teatro kritikas Vaidas Jauniškis. Skamba archyviniai įrašai.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. iš knygos „Vegos Vaičiūnaitės Miraklis“

Aktorių profsąjungos vadovas Algirdas Gradauskas: dirbame Laukinių Vakarų sąlygomis

Naujuoju Lietuvos aktorių gildijos pirmininku tapo Algirdas Gradauskas. Aktorių gildija – tai Lietuvos aktorių profesinė sąjunga. Anot Algirdo, mūsų aktoriai gyvena Laukinių Vakarų rinkos sąlygomis ir tikrai turi dėl ko skųstis, daugiausia, žinoma, dėl menko užmokesčio. Kaip Lietuvos aktorių gildijos pirmininkas vertina bendruomenės motyvaciją vienytis ir siekti pokyčių, aktorių pilietiškumą, politinį ir finansinį raštingumą? Kada socialinė gerovė priverčia aukoti meninę kokybę ir kaip teatre rasti balansą tarp šių dviejų dalykų? Kokios mūsų teatro kultūroje įsigalėjusios tradicijos, elgesio modeliai stabdo geruosius pokyčius aktorių veikloje? Pokalbis su Algirdu Gradausku apie jo profsąjunginę, dažnai ne visiems patinkančią veiklą ir Lietuvos aktorių išsprendžiamas bei neišsprendžiamas bėdas, realius ir nerealius jų lūkesčius.Ved. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. M. Požerskytė

Ilgiausių metų: apie amžių ir amžinumą su Violeta Jurgaitiene

Alchemikams niekaip neatrandant filosofinio akmens bei jaunystės eleksyro, į pagalbą skubą medikai ir genetikai. Gyventi ilgiau tikrai įmanoma, tačiau kaip atsakyti į klausimą, ar gyventi ilgiau verta?Ved. Aidas Puklevičius

Per džiazo istoriją traukiniu A. Suprasti bebopą

Bebopas nėra tiesiog stilius. Penktasis dešimtmetis yra moderniojo džiazo eros atskaitos taškas. Tuo metu džiazas atsiskiria nuo šokių aikštelių ir kuriamas kaip grynoji, klausymui skirta muzika. Nauji horizontai, nauja laisvė pavirsta naujais apribojimais, bet džinas jau paleistas iš butelio - nuo šiol amžinas taisyklių kitimas yra neatsiejama džiazo dalis. Ved. Laima Slepkovaitė

Garso ekspedicija. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Garso ekspedicija. Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Homo cultus. Tarp praeities ir ateities. Kam priklauso kalba? Kas yra kalbos suverenas? Pokalbis su Arūnu Sverdiolu

Vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas, yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio sulaukęs rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstas portale lrt.lt. Į šį straipsnį aštriai reagavo kalbininkai, politikai, intelektualai, kultūros žmonės. Kaip visada, tokiais atvejais norisi pažvelgti giliau ir atsekti, apie ką visgi yra ši diskusija, kokios yra pamatinės prielaidos, grindžiančios vieną ar kitą garsiai išsakomą poziciją.Laidoje svarstomi šie klausimai: kam priklauso kalba? Ar asmuo turi prigimtinę teisę savaip kalbėti gimtąja kalba? Kas įgaliojo vieną ar kitą instituciją kontroliuoti kalbos vartojimą? Kiek pagrįstas šnekamosios ir viešosios („prestižinės“) kalbos atskyrimas? Kaip galima filosofiškai paaiškinti biurokratinę kalbos kontro

Amerika renkasi. „Mano prosenelis manimi labai didžiuotųsi“ – John Shimkus apie JAV, Lietuvą ir transatlantinį ryšį

Paskutiniame tinklalaidės epizode – apie JAV, Lietuvą ir transatlantinius santykius. „Tai buvo puikūs metai. Stebėjau, kaip Rytų Europoje įsitvirtina laisvė ir demokratija, Lietuva įtvirtina nepriklausomybę, kaip įstojote į NATO ir Europos Sąjungą“, atsiminimais dalijasi darbą Kongrese baigiantis lietuvių kilmės Atstovų rūmų narys John Shimkus, kurio teigimu, tarptautinė bendruomenė J. Bideno administraciją vertins itin palankiai.Taip pat apie svarbiausias J. Bideno užsienio politikos gaires ir neišvengiamybes, kurių tikėtis per ateinančius ketverius metus.Ved. Lukas Kivita

Savo galva. Kūrybinis tyrimas: kas yra kritinis mąstymas? Kalba skirtingų sričių profesionalai

Ką suprastumėte apie kritinį, savarankišką mąstymą pakalbėje su 30 skirtingų sričių profesionalų? Kokias vienijančias įžvalgas ir išvadas galime daryti po šių susitikimų? Kiek profesionalų nuomonės papildo vienos kitą, kiek prieštarauja? Kokiomis praktinėmis įžvalgomis jie dalinasi apibrėždami kritinį mąstymą ir kokiais patarimais siūlo jį treniruoti? Perklausę šį epizodą geriau suvoksite ir galėsite apibrėžti, kas yra kritinis mąstymas, kokie elementai jam yra svarbūs, kaip jis (ne)pasireiškia mūsų kasdienybėje? Kodėl jis aktualus dabartiniam laikui? Kaip kritinis mąstymas siejasi su kūrybingumu ir kokia jo reikšmė demokratiniuose visuomeniniuose procesuose. Ir galbūt atsakysime net į klausimą- iš kur atsiranda išmintis?Tinklalaidę veda teatro kūrėjas, dramaturgas, režisierius – Justas Tertelis.Laidoje dalyvauja: Urtė Neniškytė (neuromokslininkė), Viktoras Daukšas (DebunkEU vadova

1941 m. Tremtis

Jiems sakė, kad veža dirbti, tačiau vežė tiesiai į mirtį. 1941 m. birželis tapo viena tamsiausių Lietuvos istorijos datų. Sovietų taikiklyje - naujosios Lietuvos kūrėjai. Išsilavinę ir darbščiausi lietuviai atsidūrė į Rytus žudančiai lėtai slenkančiuose gyvuliniuose vagonuose.Laidoje dalyvauja VU istorikas Algirdas Jakubčionis.Ved. Rimas Bružas

Išgyventieji 90-ieji. „Nepakeliama teatro demokratija“

Kaip ir visuomenė sovietmečiu, taip ir LTSR valstybinis akademinis dramos teatras buvo valdomas pagal partijos direktyvas, kūrė propagandinius spektaklius, jame zujo KGB darbuotojai, o ir pats pastatas buvo rekonstruotas taip, kad tiktų partijos suvažiavimams. Tačiau 1990-aisiais atėjo laikas, kai pasidarė aišku, kad tiek politinio marazmo, tiek atgyvenusios akademinės vaidybos laikas eina į pabaigą ir reikia pokyčių. Susikūrė Sąjūdis ir Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, o teatras po ilgų peripetijų gavo naują meno vadovą Joną Vaitkų. Jis ne tik kūrė kitokius spektaklius, bet ir įgyvendino administracinę reformą. Vienu metu buvo atleista daug žinomų aktorių, tarp kurių buvo Vaiva Mainelytė, Vytautas Tomkus, Saulius Siparis ir kt. Tuo pačiu metu Rimas Tuminas įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą, į kurį perėjo dalis Akademinio dramos teatro aktorių. Teatrologai šį momentą yra pavadinę beprecedenčiu Lietuvos teatro istorijoje.Doku

Ar finansinių technologijų įmonės gali tapti alternatyva bankui?

Pinigų kaina. Ved. Darius Matas

Jauna pora ateitį mato tik kaime ir vis gelbėja gyvūnus: arklys būtų išvažiavęs į mėsinę

„Žmonės vis tiek kaimą kažkada pradės vertinti. Nereikės ten skrist į turkijas, galės tiesiog atvažiuot, atsirelaksuot ir važiuot namo. Kai pasnigs, važiuosime, vaikus į mokyklą vešime taip, kaip ir mus vežė, – nusistumdai kelią ir nuveži“, – sako jauna pora, 23-ejų Rima Rasimaitė ir 23-ejų Lukas Kuprys.Abu jie gimė kaime, ir abu jie nori toliau gyventi kaime.„Beveik metus gyvenau mieste, bet man tas nepatinka, jaučiuosi suvaržytas. Man reikia laisvės. Teko pagyventi Anglijoje kotedžiukuose. Tai buvo 3 blogiausi mano gyvenimo mėnesiai“, – pasakoja jaunuoliai.Rima ir Lukas nori ne tik šiaip sau gyventi kaime, bet ir užsiimti tuo, kuo turėtų užsiimti žmonės kaime. Auginti ožkas, jas melžti ir iš jų pieno daryti sūrius.„Ar patinka melžti ožkas? Kaip kurias. Tešmenys jų skiriasi. Pvz., vieną malonu melžti, kitos ten dviem rankom turi kočiot, kol tą pieną išspaudi. Kitas reikia gaudyt“, – juo

Vardan tos. Kas yra brandžiausias ir svarbiausias visų laikų teisės paminklas Lietuvoje?

Lietuvos knygynų lentynas jau pasiekė pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstas ir išleistas Trečiasis Lietuvos Statutas. Brandžiausias ir unikaliausias visų laikų teisės paminklas, kuris buvo priimtas 1588 metais. Apie Statuto reikšmę bei svarbą anuomet ir šiandien kalbame su Vytauto Didžiojo universiteto istoriku Ričardu Jaramičiumi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktoriumi bei Vytauto Didžiojo universiteto docentu Rūsčiu Kamuntavičiumi.Ved. Luka Lesauskaitė

Detektyvinio pasaulio ateitis. II dalis

Paskutinėje šio sezono „Nenušaunamų siužetų“ laidoje vedėjai žvilgteli į šiek tolimesnę detektyvinę ateitį – vasaros pabaigą ir rudenį, kurie šiemet žada nemažai visokių įdomių tikėtumų ir netikėtumų. Vienas iš nežinomųjų – serialas pagal garsiojo norvegų rašytojo Jo Nesbo detektyvą „Pentagrama“, už kurio sėkmę vedėjai laiko kumščius, nes ankstesnis filmas apie garsųjį disfunkcinį seklį Harį Hūlę („Sniego senis“) pasirodė kaip reta nevykęs, nors herojų ir vaidino Michaelis Fassbenderis. Taip pas pasirodys ir nauja Nesbo knyga „The Killing Moon“, taigi Hūlės gerbėjams yra ko laukti. Džiaugsis ir Richardo Osmano „trečiojo amžiaus“ detektyvų skaitytojai, kadangi Netflix ne tik paskelbė apie būsimą ekranizaciją, bet ir pranešė, kas vaidins pagrindinius veikėjus, ir sąrašas puikus (tiesa, įrašinėdami laidą vedėjai dar nežinojo, kas vaidins ketvirtąją heroję, Džoisę: dabar tai jau paskelbta, bet Ernesto pasiūlytas variantas neabejotinai irgi

Undinės ir drakonai. Gabrielė Labanauskaitė: pokalbis su savimi

Per dieną kiekvienas žmogus su savimi pasikalba daugybę kartų. Daugumos tų vidinių dialogų mes net neįgarsiname, nors jie vyksta aktyviai ir daro įtaką mūsų mąstymui bei kasdieniams sprendimams.Todėl šis pokalbis – įgarsintas laidos vedėjos ir dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pasvarstymų su savimi apie kūrybiškumą ir rašymą koliažas, pilnas kūrybiškumui ir akiračio plėtimui naudingų įžvalgų. Sykiu tai garso dienoraštis, užfiksuotas keliaujant po mažą vidinį Twin Peakso miestelį. Šį kartą verčiame paskutinį tinklalaidės „Undinės ir drakonai“ puslapį, bent jau šiais metais.O ateitis dar parodys, kas į ją bus įrašyta.Laidą veda rašytoja ir kūrybinio rašymo dėstytoja Gabrielė Labanauskaitė.Garso režisierė – Eglė Jarmolavičiūtė, prodiuseris – Jonas Dovydėnas.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.

Kudirkos Naumiestis – vieta, kurios istorija nepagailėjo

Lietuvos ir Rusijos pasienyje įsikūrės Kudirkos Naumiestis skaičiuoja šimtmečius siekiančią istoriją, menančią ne tik Vinco Kudrikos laikus. Su istoriku Aurimu Kanapkiu „Savo miesto“ komandai teks sužinoti ne tik daug įdomių istorinių faktų, bet ir įlįsti į jau nebeveikiančią hidroelektrinę, pasijusti kiek nejaukiai Lietuvos-Rusijos pasienyje ir paragauti sūduvietiškų skanumynų.Ved. Marius Eidukonis, Indrė Kaminckaitė, Austėja Kuskienė, Lukas Tribandis

Suolelis miške. Botanikos šviesuolė Živilė Lazdauskaitė: kaip reikiant gali mylėti tik tai, ką pažįsti.

Botanikės Živilės Lazdauskaitės kolegos sako, kad ši asmenybė Lietuvos gamtai nusipelnė daugiau nei pati pripažįsta ir vadina ją vaikščiojančia žinių apie augalus enciklopedija. Gimusi 1939 m., gamtosauginės pasaulėjautos pasisėmusi iš garsiausių pokario mokslininkų, daugiau nei tris dešimtmečius dirbusi Botanikos institute, Živilė Lazdauskaitė dalyvavo steigiant mūsų šalies saugomas teritorijas, ugdė kitus gamtininkus ir iki šiol yra guvi šviesuolė – Mokytoja. Ji įpratusi vis pasivaikščioti šalia namų esančiame Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, kaip pati sako, nuožmiai skaito knygas ir toliau ieško atsakymų į klausimus, kurie žmonėms neduoda ramybės per amžius. Dalį jų mokslininkei uždavė Giedrė Čiužaitė.

Mirštanti Baltijos jūra: kada pasekmes pajus Lietuva?

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie „negyvąsias zonas“ Baltijos jūroje. Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas Kęstutis Jokšas pasakos, kodėl jos atsiranda ir plečiasi, kokias pasekmes jūros užterštumas turės Lietuvai.Ved. Darius Matas

Parodos paveikslėliai. Dirigentas Martynas Stakionis: visada ieškau balanso

Dirigentas Martynas Stakionis yra vienas jauniausių šios laidos herojų. Autoritetas įgyjamas su laiku, bet jauni dirigentai turi naujų idėjų, sako jis.Studijavęs Hamburge, dabar Antverpene, Martynas jau gerai žinomas tiek Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Lietuvos kameriniam orkestrui tiek Kremeratai Balticai, ne sykį keitė kitą dirigentę - Mirgą Gražinytę, tačiau dabar, kaip pats sako, kryptis yra opera, stambios formos. Kaip vyksta balanso paieškos, iš ko susideda dirigento rutina, kaip atrodo paskutinis dirigento pasiruošimo pusvalandis iki koncerto? Kodėl savo išsilavinimą renkantis studijas Martynas siejo būtent su Vokietija?Pradėkime nuo traicinio laidos klausimo - nuo ko pats Martynas pradėtų tapyti savo portretą?Ved. Julijus Grickevičius

Stiprų gedulą išgyvenusi Nora: dabar padedu kitiems išbūti skausme

Pokalbis su Nora Išganaitiene apie vis dar paraštėse esančią temą - mirtį. Patyrusi stiprų gedulą dėl artimojo netekties, suprato, kad padėti kitam išbūti netekties skausme, gedule, laidotuvių, palydėjimo etapuose yra jos pašaukimas.Ved. Lavija Šurnaitė

Perkraunant civilizaciją. Vabzdžiai kaip maistas, siekiant stabdyti klimato kaitą?

KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis teigia, kad vabzdžiai turi itin daug vertingų baltymų, be to, juos auginant reikia nedaug vandens, į atmosferą patenka mažesnis kiekis atmosferą šildančio metano, nei užsiimant gyvulininkyste. Pasak VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus Arūno Bukančio, žmogaus veikla dabar lemia visuotinį atšilimą, todėl vabzdžių auginimas gali padėti išsaugoti miškus. Anot maisto ekspertės Aidos Čepukaitės, dauguma tik deklaruoja norą valgyti vabzdžius, tačiau neaišku, ar tai iš tiesų darytų, nes jie mūsų sąmonėje asocijuojasi su kenkėjais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėjas Deividas Kalinauskas teigia, kad vabzdžiai gali sukelti alergijas asmenims, kurie jautrūs vėžiagyviams, moliuskams ar dulkių erkutėms, todėl apie tai privaloma nurodyti produktų etike

3000 priežasčių. Vesterno filmų muzika

Įsibėgėjant vasarai, klausysimės karštųjų kraštų muzikos, nukelsiančios klausytojus į laukinius Vakarus ir legendinius vesterno filmus.Laidos autorius ir vedėjas Aleksandras ŠpilevojVed. Aleksandras Špilevojus

Paskutinis sakinys

Paskutinis sakinys. Ar jis svarbus, jei kūrinys jau perskaitytas? Ar paskutinis sakinys turi kalbėtis su pirmu sakiniu? Ar paskutinis sakinys uždaro tekstą ir leidžia mums iš jo ištrūkti, ar jis tik turi pradėti pasakojimą, prasidedantį anapus istorijos?Apie paskutinį sakinį kalbamės „Pirmame sakinyje“, nes juo galime pradėti naujas diskusijas arba viską pamėginti užbaigti.Paskutinės laidos pašnekovai – literatūrologas Paulius Subačius, rašytoja Renata Šerelytė, poetas, eseistas Gytis Norvilas, apžvalgininkas Rimvydas Valatka, poetė, „Šiaurės Atėnų“ vyr. redaktorė Giedrė Kazlauskaitė ir poetas, eseistas Alfonsas Andriuškevičius.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Karantino lyrika. Justina Smieliauskaitė skaito Jacques Prevert eiles

Karantino lyrika. Justina Smieliauskaitė skaito Jacques Prevert eiles Vertė Neringa Abrutytė.

Vienas namuose. Gegužės 15-oji diena – Tarptautinė šeimos diena.

Šeimos iššūkiai karantino metu: vieni turi mokytis, kiti – dirbti, o mažieji nori žaisti. Apie valdžios vykdomą politiką daugiavaikės šeimos atžvilgiu, kodėl daugiavaikė šeima dažnam asocijuojasi su nepritekliumi. Patirtimi dalinasi Daugiavaikių šeimų asociacijos „MES“ vadovė Jurgita Pocienė. Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Garsų terapija. Terapija

Aš užmerkiu akis ir keliauju į savo vidų. Garsų terapijoje – terapijų istorijos. Dešimtmetį psichoterapiją lankanti Agnė Rita žygyje link Temzės ištakų jaukinosi savo baimes, Alicija kviečia į savo erdvę pasikviesti gongų garsus ir leisti sau pasileisti kelionėn į savo vidų, o Gintą nuo panikos priepuolių išgelbėjo pokalbis su draugu ir psichoterapija. Panaudoti tekstai:Lin Či. Tuščia valtisHannah Ewans. Tai, ką būčiau norėjusi žinoti prieš pradėdama terapiją (Things I Wish I'd Known Before Starting Therapy), ViceSkambėję muzikos kūriniai: The Moody Blues – Have you heard?Animal Collective – Sweet RoadPurnamasi Yogamaya – Šventosios Upės (The Holy Rivers)Ištraukos iš Alicijos ir Ričardo Eiliakų koncertų įrašų.Autoriai:Rūta DambravaitėVita LičytėAdomas Zubė

Matrica. Atostogos be telefono – įmanoma ar geriau pasiimti du?

Nors skrydžiai į tolimas šalis šiuo metu skamba egzotiškiau nei bet kada, atostogos vis dar egzistuoja. Taigi paskutinė šio sezono laida „Matrica“ skirta būtent kelionėms. Ar įmanoma atostogauti be mobiliojo telefono, kaip keliauti protingai ir turiningai, ir kaip interaktyvumas vilioja svečius, diskutuosime su kelionių žurnalistu Orijumi Gasanovu, keliautoju, Lietuvos kolumbu, Danu Pankevičiumi ir turizmo eksperte Inga Pažereckaite-Kalėdiene.Ved. Kotryna Lingienė.

Kaskadininkė Viktorija apie baimes darbe, kūno intelektą ir dar neišbandytą degimą

„Dažniausiai mane muša, susprogdina, nušauna ar įmeta į vandenį“, - pasakoja aktorė, kaskadininkė Viktorija Žukauskaitė, kuri juokauja, tad tikrąja to žodžio prasme yra „vėtyta ir mėtyta“. Paskutinėje šio sezono laidoje „Pilno metro“ - pokalbis apie moters kaskadininkės kasdienybę, kūno intelektą ir sporto bei aktorystės sintezę.Norvegų režisierius Halfdan Ullmann Tøndel Kanų kino festivalyje „Ypatingo žvilgsnio“ konkursinėje programoje pristatė savo debiutinį filmą „Armand“, Juosta apdovanota „Auksine kamera“ už geriausią debiutinį filmą, o režisierių kalbina kino žurnalistė Ieva Šukytė.Ved. Austėja Kuskienė

Kitas laikas. Ved. Domantas Razauskas

Kitas laikas. Ved. Domantas Razauskas

Kosmoso departamentas. Kaip per 100 metų keitėsi orų prognozės?

Vienas garsiausių pasaulio vizionierių Elonas Muskas Lietuvoje įsteigė kompanijos „SpaceX“ dukterinę įmonę „Starlink“, teikiančią palydovinio interneto paslaugas. Kuo ši naujiena gali būti gera Lietuvai, pasakoja verslininkas, mokslo entuziastas Vladas Lašas.Kaip per pastaruosius 95 metus keitėsi orų prognozių nustatymo metodai, kokie jie yra dabar? Su kokiais iššūkiais susiduia šių dienų meteorologai boei sinoptikai – ir kada galima pasikliauti ir liaudies išmintimi? Į šiuos klausimus atsako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.Ved. Simonas Bendžius ir Vita Ličytė.

Identiteto paieškos ir kontrastas muzikoje

Michelangelo Antonioni modernusis kinas ir muzikiniai kontrastai, kuriami Giovannio Fusco bei kitų kompozitorių - disonansais ir mielomis ausiai melodijomis, nuolat išryškina personažų artėjimą, intymumą ir kartu nuolatinį svetimėjimą didmiessčiuose. Kompozitorius ir režisierius ieško, kur personažams susitikti, kokia muzika jiems suteiktų bent trumpą artimumo būvį, tačiau šią temą metų metais nagrinėjęs M. Antonioni savo filmais ir veda į vienišas kelionės pasimetusius personažus bei mus, žiūrovus.Ved. Ieva Buinevičiūtė

Profiliai. (Ne)grožis: kūnas, siela ir drabužis

Paskutinėje LRT Klasikos programos sezono laidoje „Profiliai“ kartu su Vilniaus dailės akademijos profesore, menotyrininke, ponia Agne Narušyte ir dailininke, ponia Aleksandra Jacovskyte, aptariamas žmonių požiūris į (ne)grožio fenomeną. Negrožis keldavo atgrasumo, atstumimo, pasidygėjimo jausmą, o grožis - patrauklumo, žavėjimosi, pasigėrėjimo. Grožio ir negrožio fenomenai skirtingai vertinami gamtos, gyvūnų, taip pat daiktiškųjų objektų atžvilgiu ir žmonių atžvilgiu. Aptariant žmogiškąjį kūną - fizinę tapatybę, kitaip tariant, įgimtą žmogaus išvaizdą, jos negrožį, neišvengiamai tektų prisiminti dismorfinį kūno sutrikimą. Žinoma dailininkė, scenografė ir fotografė sako, kad gražūs žmonės ankstyvojoje jaunystėje savo išvaizdai visuomet randa priekaištų, bet visi, pagal savo supratimą, siekia grožio. VDA profesorė aptaria požiūrį į neįgalius žmones, kuris vis dar grindžiamas nevisai aiškios kilmės, šiandien nepriimtinomis normom

Klasikos koncertų salė

Klasikos koncertų salėWolfgango Amadeaus Mozarto kūrinių įrašai iš NF ir Kongresų rūmų. Dalyvauja Edgaras Montvidas (tenoras), Petras Geniušas (fortepijonas) Lukas Geniušas (fortepijonas), Sergej Krylov (smuikas), LKO ir LVSO.

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Virtuvė kaip vartai į kitą kultūrą. Pokalbis su Nida Degutiene

Atvykę į svečią šalį dažnai skubame pažinti ją lankydami žymiausias jos vietas: architektūros paminklus, muziejus, galerijas, sporto arenas. Maistas dažnai nueina į antrąjį planą ir tampa tik priverstine pertrauka numarinti gurgiantį skrandį ir papildyti energijos atsargas. Vis tik ką apie konkrečią šalį ar tautą liudija jos maisto tradicijos tiek gaminant virtuvėje, tiek susėdus prie bendro stalo eilinei vakarienei ar minint kurią nors šventę? Kartu su Nida Degutiene šiandien pasižvalgysime po Izraelio ir Australijos kulinarinius lobynus ir už jų glūdinčias tradicijas.Ved. Donatas Puslys

Kultūrinė spauda Atgimimo epochoje: atminties formulės

Kaip būtų galima nusakyti kultūrinės spaudos vaidmenį, o gal net misiją Atgimimo procese Lietuvos ir Latvijos visuomenėse?Kokius svarbiausius skirtumus tarp Lietuvoje ir Latvijoje Atgimimo epochoje veikusioje kultūrinėje spaudoje būtų galima įvardinti?Kiek šiose šalyse leistoje kultūrinėje spaudoje pradėtose diskusijose pamatiniais visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimais buvo girdimas ir reikalingas išeivių mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų balsas?Atgimimo epochoje vyko „lietuvių kultūrinio herojaus“ paieškos. Kokios asmenybės pretendavo į tokio herojaus statusą? Kodėl (skirtingai nei Latvijoje) tokio vienintelio ir vienijančio herojaus mūsuose neatsirado?Aptariamu laikotarpiu tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos visuomenei buvo labai svarbu iš naujo nusakyti savo vietą erdvėlaikyje. Lietuvos visuomenės savivokai itin svarbiu tapo LDK istorijos permąstymas. Atgimimo epochoje kultūrinėje spaudoje tarp „intensyviau

Drąsus žvilgsnis į Japonijos popkultūrą. Pokalbis su Arūnu Gelūnu

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia dr. Arūno Gelūno sukuruota paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX-XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“. Tai savitas žvilgsnis į svarbiausias Japonijos populiariosios kultūros temas, vaizdavimo objektus, technikas ir jų kaitą. Parodos architektūra (architektai Petras Išora-Lozuraitis, Ona Lozuraitytė-Išorė) kuria poetišką atmosferą, kuri padeda atskleisti rafinuotą ir kartais iššaukiančią kūrinių estetiką, o kuratoriaus tekstai atskleidžia ne tik šviesiąsias, bet ir šešėlines darbų sukūrimo aplinkybes. Su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu kalbamės apie parodą ir kaip studijos Vilniaus dailės akademijoje, Tokijo Geidai menų universitete bei disertacija apie Rytų ir Vakarų estetikos sąsajas pasitarnavo parodos atsiradimui. O taip pat apie kontraversiškai ver

Refleksijos. Nuotykiai muziejuose

Šiandien patiriame vieną akivaizdų virsmą, kuris vadinamas patyriminiu lūžiu: visuomenė jau kone visas meno sritis stengiasi ne kontempliuoti, apmąstyti, pabūti tyloje, o patirti – ir net fiziškai. Apie muziejus ir jų kaitą – su muziejų tyrinėtoja Linara Dovydaityte.Ved. Vaidas Jauniškis

Kultūros klubas. Ką menininkui reiškia dirbtuvės aura?

Kaip menininkai pasirenka erdvę darbui, ką jiems reiškia dirbtuvės aura? Tapytoja ir mokslininkė, Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė Sigita Maslauskaitė – Mažylienė tapo drobes tyloje, buvusiame vienuolyne. Čia sukurtas ir jos paveikslas „Siena“, kurį Jungtinių Tautų komisija neseniai išrinko organizacijos jubiliejui skirtai parodai Ženevoje. Į vėsų senamiesčio pastatą pasibeldė Gabija Narušytė ir kartu su menininke žvalgosi po laiko nepakeistas erdves

Dūzė Pua Eurovizijos tinklalaidė. Eurovizijos finalo rezultatai ir staigmenos

Septynioliktajame ir paskutiniame šio sezono tinklalaidės epizode aptarėme Eurovizijos finalo rezultatus ir staigmenas, jo nugalėtojus italus, Lietuvos pasiekimą ir grupės „The Roop” ateitį, taip pat pasvarstėme, ar konkursui įtakos turės Jungtinės Karalystės fiasko.Ved.: Justinas Kulys ir Lukas Gylys

LRT tyrimų podkastas. Kremliaus oligarchų įmonė Lietuvoje tiekė įrangą Krymo jėgainių statybai

Tarptautinis LRT tyrimas rodo, kad Lietuvoje surinkta vandens filtravimo įranga galėjo atsidurti Kryme pastatytose jėgainėse. Kaune veikianti bendrovė „Run Engineering“ eksportavo įrangą į Rusijos įmonę, stačiusią dvi Krymo jėgaines.Prieš kelerius metus čia, Lietuvoje, bendrovei buvo atsisakyta išduoti eksporto licenciją, tačiau prekės, kaip rodo tyrimo surinkti duomenys, ir toliau keliavo į Rusiją.

Ryto garsai per 10 min. Kada Lietuvą pasieks „AstraZeneca“ vakcina ir kaip tai pakeis skiepijimo planus?

Kada Lietuvą pasieks „AstraZeneca“ vakcina ir kaip tai pakeis skiepijimo planus?Kodėl užtruko elektros gedimų šalinimas po praėjusią savaitę iškritusio itin gausaus sniego?Vyriausybei padidinus finansavimą aukštosioms mokykloms, švietimo bendruomenė teigia, kad vis dar neaišku, kaip tai paveiks studijų kokybę ir prieinamumą.Vilniaus greitosios medicinos pagalbos darbuotojai skundžiasi, kad jų atlyginimai mažesni nei jie užsidirbo.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia:https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Paralimpietis Edgaras Matakas ir Gerda Gudliauskaitė iškart po paralimpiados taps šeima

Kada Edgaras suprato, kad būtent Gerda yra jo gyvenimo moteris, ir kaip Gerda reagavo sužinojusi, kad jai patinkantis vaikinas turi regos negalią?Laidoje pašnekovai pasakoja savo pažinties ir meilės istoriją. Kalbamės apie artimųjų palaikymo svarbą ne tik treniruočių, varžybų metu, tačiau ir kiekvieną dieną, siekiant savo tikslų. Pasirodo, Gerdai visada dažnėja pulsas, kai ji stebi Edgaro plaukimą, o Edgaras labai dėkingas sužadėtinei už besąlyginį palaikymą net pačiose sudėtingiausiose situacijose. „Viską galima įveikti, jei iš tiesų myli, palaikai ir supranti savo žmogų, tačiau labai svarbu nepamiršti ir savęs“, - sako sužadėtiniai Edgaras ir Gerda.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Penktadienio pokalbiai. Neringa Čereškevičienė apie „Tele bim bam“, mokyklos direktorės darbą ir animacinius filmus.

Neringa Čereškevičienė apie „Tele bim bam“, mokyklos direktorės darbą ir animacinius filmus. Ved. Martynas Starkus.

Geriausi dalykai namie. Kelionės kemperiu

Kelionės kemperiu populiarėja kasmet. Ką reikia žinoti, kaip pasiruošti ir kur važiuoti? Pokalbis su Viktorija ir Laimonu Mačiuliais, kurie savo pomėgi keliauti kemperiais pavertė darbu ir jau dešimtą sezoną užsiima kemperių nuoma.Ved. Beata Nicholson

Poškutė: jei nekeisim gatvių remonto Vilniuje žus 70 proc. medžių

Iniciatyvos „Gelbėkime Vilniaus medžius“ narė Ligita Poškutė sako, kad jau dabar vien Vilniaus centre tiesiog akyse miršta šimtai medžių. Vilniaus miesto aplinkai skiriama suma yra antra pagal dydį biudžete, tačiau specialistai sako, kad želdinių priežiūra atliekama nekokybiškai ir atmestinai.Ved. Deividas Jursevičius

Čempionų pietuose uždarome Paryžiaus žaidynes: MVP, staigmenos ir viltis ateičiai

LRT žurnalistai Paulius Cubera ir Martynas Nesavas iš Paryžiaus uždaro olimpines žaidynes, kurios Lietuvai buvo tikrai sėkmingos. Geriausi ir įdomiausi Lietuvos pasirodymai, skaudžios nesėkmės, staigmenas sukūrę atletai ir viltis ateičiai.Ved. Paulius Cubera

Lobių paieškos metalo detektoriumi: tik laisvalaikio pramoga ar griežtai ribojama veikla?

Čia pat vasara – atostogų ir kelionių metas. Atskirai gyvenantiems tėvams, planuojantiems keliones su vaiku į užsienį, kyla klausimų ar tam būtinas skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos leidimas. Ką reikėtų žinoti, kad planuotos atostogos su vaikais nenutrūktų net neprasidėję? Teisinius kelionių su vaiku niuansus paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Jan Maciejevski.Vyrauja nuomonė, kad su persekiojimu dažniausiai susiduria tik vieši, garsūs ir populiarūs žmonės. Tačiau ši latentinė ir neteisėta veika , teisininkmų pastebėjimu, yra gana plačiai paplitusi, o tapti persekiojimo auka galime tapti beveik visi. -Itin palanki ir patogi terpė persekiojimui yra socialinė erdvė ir įvairios medijos platformos.Ką daryti, kai toks intensyvus dėmesys gali pasirodyti ne tik nepageidaujamas, tačiau ir keliantis neigiamus išgyvenimus, o galiausiai ir realios grėsmės pavojų? A

Džiazuojanti istorija. Maketo takais: kokių gatvių ir pastatų nerastumėte 1832 metų Vilniuje?

Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį?Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo tyrimo vadove, docente dr. Birute Vitkauskiene.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius VanagasS. Samsono / LNM nuotr.

Psichologinis atsparumas. Kodėl jo daugeliui trūksta? Su psichologe Gintare Buinickaite

Paskutinėje šio sezono laidoje „Čia ir dabar“ – apie žmogaus atsparumą: psichologinį, emocinį, dvasinį. Kodėl ekonomiškai gero gyvenimo laikais tiek žmonių atsparumo stinga ir kas padeda mokytis atsitiesti po sunkių situacijų? Pokalbis su lektore, psichologe Gintare Buinickaite.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lietuvos kino sėkmė pasaulyje, Yorgo Lanthimo nelogiškas pasaulis, medinis paveldas Kaune

Lietuvos kinas pirmą kartą taip ryškiai sužibėjo Lokarno kino festivalyje, iš kurio režisieriai Saulė Bliuvaitė ir Laurynas Bareiša parvežė net 4 leopardus. Pastaruoju metu galime džiaugtis ryškiais mūsų kino kūrėjų pasiekimais A lygio festivaliuose, kokios priežastys lemia tokią Lietuvos kino tarptautinę sėkmę?Gelbėtojas – architektui, medinio paveldo puoselėtojui Povilui Konkulevičiui galima pritaikyti ir tokį epitetą. Prosenelio namą Kauno žaliakalnyje paveldėjęs vyras nejučiom emė kolekcionuoti tai, kas šiandien vos telpa į tris sandėlius. Architektu dirbantis Povilas svajoja apie visiems susidomėjusiems atvirą Statybų kultūros centrą.1899 m. Palangoje viešai suvaidinta pirmoji lietuviška komedija „Amerika pirtyje“. Literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė pasakoja, kad „Amerika pirtyje“ ir mėgėjų klojimo teatrai buvo tarsi kultūrinis lietuvių ginklas prieš carinę valdžią, padėjęs