Radijo byla. Kas yra išvažiuojamasis teismo posėdis ir kodėl jis gali būti rengiamas? Ką svarbu žinoti apie neturtinės žalos atlyginimą?

Kas yra išvažiuojamasis teismo posėdis ir kokiais atvejais jis gali būti rengiamas? Komentuoja Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Dmitrijus Rancevas.Dėl viršyto greičio daugėjant eismo nelaimių, policija siūlo griežtinti atsakomybę nedrausmingiems vairuotojams. Tačiau tuo pat metu Lietuvoje gimsta iniciatyvos taikyti vis daugiau nuolaidų skolininkams, nors beveik pusė jų yra baudų nesumokėję administracinės teisės pažeidėjai (tai vadinamieji „kelių ereliai“, kvaišalų platintojai, kišenvagiai ir t. t.). Ar didesnės baudos geriau drausmins neatsakingus vairuotojus ir kitus pažeidėjus? Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, apie 40 proc. pažeidėjų nesumoka ir dabartinių baudų. O antstoliai teigia, kad išieškoti šias baudas jau ir dabar sudėtinga dėl skolininkams palankaus teisinio reguliavimo. Laidoje dalyvauja antstolė, Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė.Pagal įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų teisingai nubaustas nusikaltimą padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Turtinės žalos padarymo atveju taikyti visiško žalos atlyginimo principą dažniausiai yra realu ir aiškiau, nes pinigais yra įmanoma atkurti materialines vertybes ar kompensuoti negautas pajamas. Tačiau neturtinės žalos padarymo atveju kalbėti apie sąlygų, buvusių iki padarant žalą, atkūrimą daugeliu atvejų yra sudėtinga. Ką svarbu žinoti kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkas Remigijus Mockevičius.Ved. Artūras Matusas