Kultūros savaitė. Lietuvos knygnešės, naujas Kongresų rūmų rūbas, Raubonių malūnas ir nukryžiuotųjų instaliacija

Kovo 16-oji paskelbta Knygnešio diena. Tai žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena. Nelegalią spaudą per sieną gabeno ne tik vyrai, bet ir moterys.„Iš tiesų, mes grosime gražiau negu grojome“, – žada Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius, kalbėdamas apie orkestro skambesį naujai įrengtoje buvusių Kongresų rūmų salėje.Raubonių malūne-karšykloje-verpykloje lankytojai kviečiami susipažinti su Pasvalio krašto istorija, vilnos amatu ir kitomis tradicijomis.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie įkalinimo bausmės išvengusius klimato aktyvistus iš Belgijos, į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą Berlyno techno muzikos sceną, iš Niujorko zoologijos sodo pabėgusį ir daugiau nei metus laisvėje gyvenusį didįjį apuoką, kuriam vietiniai ketina pastatyti paminklą, bei šią savaitę mirusio Eric’o Carmen muziką.Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo gaisrą, „kuris įgyja vis daugiau apokaliptinės tragedijos požymių“.Beveik penki šimtai nukryžiuotujų akių žvelgia į instaliacijos „Ovalas“ centre atsidūrusį lankytoją. Jos kūrėjas Ramutis Petniūnas kviečia atrasti savo santykį su nukryžiuotuoju ir pasirinkti savo žvilgsnio kampą.Šią savaitę paskelbti nacionalinių scenos meno apdovanojimų „Auksinių scenos kryžių“ nominantai. Apie „Auksinių scenos kryžių“ komisijos matomą Lietuvos teatro paveikslą bei šiuos apdovanojimus kaip teatro bendruomenę vienijančią, o gal net kiršinančią tradiciją – pokalbis su teatro kūrėju, Lietuvos kultūros tarybos teatro srities ekspertu Jonu Terteliu.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė